Skip to content

Kiek užsienio kalbų privalome išmokyti savo vaikus?

2011 liepos 4
by admin

Lietuvos geopolitinė padėtis:
Geografiškai Lietuva įsikūrusi tarp rytų ir vakarų. Tai reiškia, kad esame aktyviai veikiami ir įtakojami iš abiejų pusių. Esant tokioje situacijoje, kiek užsienio kalbų reikia mokėti? Logiškai pagalvoję atsakysite – vieną „vakarietišką“ (pvz. anglų) ir vieną „ rytietišką“ (pvz. rusų, kinų, japonų ar kt.). Prieš dvejus metus „TNS Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, net 69 proc. Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti teiginiui, kad kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas, be savo gimtosios, turėtų mokėti bent dvi užsienio kalbas.

Kokiomis kalbomis kalba lietuviai?
Lietuvoje 95 proc. piliečių be gimtosios kalbos moka ir dar vieną užsienio kalbą. Vis dar daugiausia Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą. Šia kalba gali susikalbėti net 79 proc. lietuvių, o angliškai kalba tik 26 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai akivaizdžiai rodo žmonių pasiskirstymą tarp skirtingų kartų: vyresnioji karta moka rusų kalbą, o jaunesnioji – anglų. Europoje anglų kalbą (kaip negimtąją) moka 34 proc., o rusų – vos 5 proc. gyventojų.

Kiek kalbų moka kitos tautos?
Atlikti tyrimai rodo, jog be gimtosios kalbos daugiausia užsienio kalbų moka Skandinavijos šalių piliečiai (dvi kalbas). Gimtąja ir dar vieną papildomą užsienio kalbą moka anglakalbių šalių gyventojai, pvz. Anglijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Prasčiausias užsienio kalbų mokėjimo rodiklis – Ispanijoje. Šioje šalyje net 70 proc. piliečių moka tik gimtąją – ispanų kalbą.

Tradicinis kalbų mokymosi modelis mokyklose:
„Gimtoji kalba + 2 užsienio kalbos“

Nors vidurinėse ar aukštosiose mokyklose tradiciškai be gimtosios kalbos mokomės dar dvi užsienio kalbas, tačiau, kiek kalbų mokame iš tikrųjų? Pirmoji užsienio kalba (dažniausiai anglų) ilgainiui užėmė prieš tai „karaliavusios“ rusų kalbos vietą ir toliau stiprina savo pozicijas, „remiama“ nesibaigiančio televizijos ir interneto informacijos srauto. Antrosios užsienio kalbos parengimas yra gerokai žemiau vidutinio lygio ribos, kitaip tariant – prastas. Ir tik tie vaikai, kurie vis dar girdi savo aplinkoje (mieste, kieme, darželyje, mokykloje ir pan.) kitą kalbą (dažniausiai rusų, lenkų, baltarusių), antrąja užsienio kalba geba bendrauti laisvai. Visiems kitiems (o tokių, deja, dauguma), antrąją užsienio kalbą būtina mokytis papildomai.

Kokio kalbos lygio reikia mūsų vaikams?
Pagal Europos Tarybos rekomendaciją yra septyni anglų kalbos lygiai (žr. priedą „Anglų kalbos lygiai“). Pastaruoju metu tapo populiaru anglų kalbos žinias skirstyti į lygius. Kalbos lygis dabar nurodomas ir sertifikatuose. Tačiau ką tai pasako apie jūsų vaiko konkrečios užsienio kalbos žinias? Ar jam reikia pasiekti B1 ar B2 lygį? Mano giliu įsitikinimu, mes, tėvai (aš pats auginu du paauglius sūnus), turime duoti vaikams tiek užsienio kalbos žinių, kad rinkdamiesi savo ateities kelią, jie būtų laisvi pasirinkti studijas ar gyvenimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, Amerikos žemyne ar kitur. Esu tikras, kad mes negalime nuspręsti už savo vaikus, kokį kelią jiems pasirinkti, bet sudaryti galimybes – mes privalome. Todėl užsienio kalbos lygis turi būti aukštas.

Kuo svarbus anglų kalbos lygis?
Tik 5 proc. mokyklas baigusių abiturientų iš pirmo karto reikiamu lygiu išlaiko kvalifikacinį anglų kalbos egzaminą pagal IELTS (International English Language Testing System) reikalavimus. IELTS vertinamas visame pasaulyje kaip įrodymas, kad žmogus gali studijuoti anglų kalba. Dauguma abiturientų užsienio kalbos mokėjimo svarbą supranta puikiai, tačiau labai dažnai būna likę per mažai laiko ją išmokti iki reikiamo lygio. Kalbų mokymasis nėra vieno semestro ar pusės metų uždavinys, todėl pradėjus mokytis laiku, norimas rezultatas visuomet pasiekiamas. Tai ir yra pagrindinė tėvų užduotis – laiku pradėti mokyti vaikus užsienio kalbų, kad ateityje jie galėtų įgyvendinti savo tikslus.

Kokią kalbą mokytis naudinga?
Londono „City‘je“ (pagrindiniame Europos finansų centre) kaip potencialus darbuotojas esi visiškai neįsivaizduojamas, jei nemoki bent vienos (!) „rytietiškos“ kalbos (šiuo metu populiariausios kinų ir rusų kalbos). Savaime suprantama, kad dirbant „City‘je“ anglų kalbos žinios turi būti puikios.

Daugybė jaunų žmonių vakaruose suprasdami „rytietiškų“ kalbų poreikį intensyviai mokosi rusų ir kinų kalbų, o Lietuvoje? Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių pastebi, kad jaunimas jau nebemoka arba prastai moka rusų kalbą, o anglų kalbos žinios yra nepakankamos, kad būtų galima laisvai palaikyti ryšius su verslo partneriais užsienyje. Žinoma, pravartu būtų mokėti ne tik šias dvi kalbas – anglų ir rusų. Pavyzdžiui, ispanų kalba jau įsitvirtinusi JAV, kaip antroji „oficiali“ kalba (nors oficialios kalbos statusas ispanų kalbai dar nesuteiktas). Ispaniškai kalba visa Lotynų Amerika, Ispanija. Prancūzų kalba yra labai svarbi visose Europos Sąjungos valdymo struktūrose, todėl prancūzai bando ją įtvirtinti kaip „oficialią“ diplomatijos kalbą.

Lietuvą su kaimyninėmis šalimis Latvija ir Estija sieja tamprūs verslo ir kultūriniai ryšiai, vis dar palaikome senus saitus su Vokietija. Taigi, bet kurios papildomos kalbos mokėjimas, mūsų vaikams atveria platesnį pasirinkimo kelią ir daugiau galimybių siekti savo tikslų. Tad atkreipkite dėmesį į savo vaikų užsienio kalbų žinias, pradėkite mokyti laiku ir skirkite tam pakankamai laiko.

Pastaba: Kalbų mokykloje „Kalba.lt“ mes patikrinsime jūsų vaiko žinias nemokamai ir, jei reikia, patarsime, kaip pasiekti norimą užsienio kalbos mokėjimo lygį.

Šaltinis kalba.lt

No comments yet

Leave a Reply

Note: You can use basic XHTML in your comments. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS