Skip to content

Kalbos mokymasis

2012 liepos 12
by admin

1. Svarstymai apie kalbos mokymąsi

 

Tiek mokiniai, tiek mokytojai turi savo nuo­monę ar įsivaizdavimą, koks turėtų būti mokymas ir mokymasis. Šio požiūrio moki­niai dažnai neišsako atvirai, tačiau jie tikisi, kad mokytojams jis yra savaime supranta­mas. Toks požiūris susiformuoja iš mokymosi bei mokymosi nuo vaikystės patirčių. Mes visi pritariame tai mokymosi patirčiai, kuri yra mūsų bendro socialinio-kultūrinio konteksto dalis. Tačiau tik tuomet, kai mes mokomės pagal skirtingas metodologijas, turime gali­mybę palyginti ir įvertinti mūsų turimą moky­mosi patirtį.

Pradedantieji mokytojai remiasi klasikiniais pedagogikos principais ir praktika, jie juos taiko savo tiesioginiame darbe. Retai pasitai­ko tokios situacijos, kai mokytojai ir mokiniai kvestionuoja savo vaidmenis. Nepaisant pastangų skatinti mokinių lavinimą, jų nepri­klausomybę ir netgi savarankišką mokymąsi, daugiausia sprendimų klasėje yra priimami mokytojo. Šie teiginiai – tai nėra kritika. Jie paprasčiausiai remiasi keliais tyrimais ir atspindi realią situaciją. Šie teiginiai netgi nekelia nuostabos. Tradiciniai mokymosi metodai visiems susijusiems suteikia saugu­mą. Tačiau įdomiausią mokymo aplinką gali sukurti tie mokytojai, kurie turi įvairiausių žin

read more…

Lietuviams svarbiausia užsienio kalba – anglų

2011 liepos 4
by admin

Per pusę milijono lietuvių skelbia mokantys anglų kalbą, daugiau nei 2 milijonai – rusų. Anglų kalba atrodo esanti lietuviams reikalingiausia, tačiau angliškai šneka daugiausia tik jaunimas. „Lietuva geriausiu atveju vienkalbė šalis, kur šiek tiek „slebizavoja“ angliškai. Apie kitas kalbas sunku ir kalbėti“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Minint Europos kalbų dieną paklausti, kokią užsienio kalbą lietuviams būtina mokėti, DELFI skaitytojai „nubalsavo“ už anglų. Už anglų kalbą savo balsą atidavė 70 proc. (beveik 6 tūkstančiai skaitytojų), daugiau nei pusantro tūkstančio (20 proc.) pasisakė už rusų kalbą.

Pasak S.Jurkevičiaus, Lietuva neįsisąmonina vieno paprasto dalyko: anglų kalba nėra europinė, ja, išskyrus britus, Europoje niekas nekalba. S. Jurkevičius aiškina, kad dėl to absoliuti dalis Lietuvos mokinių tegali stoti į anglakalbių šalių universitetus.

Direktorius sako, kad daugiau pasirinkimų nėra, mat dauguma mokinių 11-12 klasėje tesimoko vienos užsienio kalbos. „Prancūzijoje mokytis be prancūzų, Italijoje – be italų, Vokietijoje – be vokiečių kalbos yra neįmanoma. O kalbą išmokti nėra lengva, o kartais ir beveik nepasiekiama“,- aiškino licėjaus vadovas. read more…

Kiek užsienio kalbų privalome išmokyti savo vaikus?

2011 liepos 4
by admin

Lietuvos geopolitinė padėtis:
Geografiškai Lietuva įsikūrusi tarp rytų ir vakarų. Tai reiškia, kad esame aktyviai veikiami ir įtakojami iš abiejų pusių. Esant tokioje situacijoje, kiek užsienio kalbų reikia mokėti? Logiškai pagalvoję atsakysite – vieną „vakarietišką“ (pvz. anglų) ir vieną „ rytietišką“ (pvz. rusų, kinų, japonų ar kt.). Prieš dvejus metus „TNS Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, net 69 proc. Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti teiginiui, kad kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas, be savo gimtosios, turėtų mokėti bent dvi užsienio kalbas.

Kokiomis kalbomis kalba lietuviai?
Lietuvoje 95 proc. piliečių be gimtosios kalbos moka ir dar vieną užsienio kalbą. Vis dar daugiausia Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą. Šia kalba gali susikalbėti net 79 proc. lietuvių, o angliškai kalba tik 26 proc. read more…

Lietuvių kalbos komisija – lietuvybės griovėja?

2011 gegužės 6
by admin

Dabartinė Valstybinė lietuvių kalbos komisija – galima lietuvių kalbos ir kultūros nuosmukio priežastis

Daugelį lietuvių erzina dabartinė valstybinės kalbos politika. Žmonės nebenori kalti vis besikeičiančių oficialių skyrybos taisyklių, naujadarų, nenori atsisakyti dar jų senelių vartotų, tačiau valdininkų sprendimu staiga tapusių „nelietuviškais“ žodžių ir posakių. Vis daugiau vaikų pareiškia, kad „lietuvių kalba niekam nereikalinga“ ir visas savo jėgas skiria užsienio kalbų studijoms. Lietuvių kalba, o ir pačia lietuvybe nusivylusių lietuvių daugėja su kiekvienais metais. read more…

Anglų kalba sunki tėvams, jų vaikams – lietuvių

2011 balandžio 17
by admin

Šaltinis Etaplius.lt

Mažus vaikus auginantys tėvai Anglijoje vaikui pradėjus tarti pirmuosius žodžius labai greit pastebi, kad jie daug lengviau išmoksta angliškai negu lietuviškai. Lietuvių kalbos įgūdžiai ypač suprastėja vaikui pradėjus eiti į anglišką darželį ar mokyklą. Dar viena problema, kuri išryškėja lietuviukui augant anglakalbėje aplinkoje – žodžių tarimas. Kiek lietuviškai tarsenai turi įtakos anglakalbė aplinka? Kaip pasiekti, kad vaikas ne tik lietuviškai kalbėtų, bet ir kad jo kalba būtų suprantama ne vien mamai ir tėčiui, bet ir aplinkiniams? Apie tai kalbamės su specialiąja pedagoge, logopede Inga Mendelyte. Dvejus su puse metų Londone gyvenanti moteris atlieka kalbos tyrimą ir teikia konsultacijas vaikams, kurių kalbiniai įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti.

– Kada supratote, kad čia gyvenantiems lietuvių vaikams reikia specialios pagalbos?
– Daug mano pažįstamų turi vaikų ir kartą bendraujant aš pasakiau, kad esu logopedė, kad tą darbą dirbau Lietuvoje. Taip tėveliai vienas po kito pradėjo kalbėti apie problemas, kurias turi jų vaikučiai. Dirbau vaikų darželyje, tai taip atsitiko, kad penkias dienas per savaitę su vaikučiais angliškame vaikų darželyje dirbdavau, o savaitgaliais važinėdavau į lietuvių šeimas, kurios kreipdavosi į mane pagalbos. Taip visus metus ir man pasidarė per sunku. Išsinuomojau patalpas, įsirengiau kabinetą ir dabar vaikus priimu savo namuose.
– Kada išryškėja, kad vaikas turi kalbos problemų?
– Dažniausiai tėvai dėmesį į vaiko kalbėseną atkreipia tik tada, kai jų draugai ar pažįstami pasiskundžia, kad nesupranta, ką jų vaikas sako. Arba nueina į svečius pas šeimas su vaikais ir pamato, kad, pavyzdžiui, jų vaiko kalbiniai įgūdžiai kitokie nei jo bendraamžių. Paprastai, tėvai patys supranta, ką vaikas sako, ir jiems nekyla klausimų. Bet vaiką parvežus į Lietuvą pas senelius, būna, kad jie nebesupranta, ką vaikas kalba, nes vaikas, kad ir kalba lietuviškai, bet vartoja daug angliškų žodžių, jo tarimas angliškas.
– Ar tėvai laiku pastebi vaiko kalbos sutrikimus ir ką jiems daryti?
– Pastebėjau, kad tėvai čia yra labai apsileidę lietuvių kalbos klausimu ir tik tada, kai vaikui sueina 3 metai, atsibunda, kad kažką reikia daryti. Nėra per vėlu taisyti kalbą, bet kuo anksčiau, tuo geriau. Jeigu vaikas neturi organinių pakitimų, jei nebuvo gimdymo traumų ar paveldėjimo, nereikia nerimauti – vaikas tik painioja lietuvių ir anglų kalbų žodžius ir su tėvų pagalba jis gali juos atskirti. Bet jei būna paveldėjimas ar gimdymo trauma, ir dėl to yra paveikta vaiko kalbėjimo motorika, o tėvai atveda vaiką, kai jam 8–9 metai, tuomet sunku sužadinti motyvaciją. Jis supranta, ką sako tėvai, su broliu jis jau kalba angliškai, jis jau žino, kad toje aplinkoje, kur gyvena, yra vartojama anglų kalba, draugų lietuvių jis neturi. Turėjau tokį vaiką ir jis man tiesiai ir pasakė – man tos kalbos (lietuvių – red. pastaba) nereikia. Mažesniems daug lengviau sužadinti motyvaciją, sudominti.
– Ar čia daugiau vaikų, kuriems kyla problemos su artikuliavimu, tarimu?
– Kiek susidūriau, čia logopedinių paslaugų poreikis mažesnis nei Lietuvoje. Tėvai galvoja – išaugs, dar suspės, mes lietuviškai kalbam ir jis pradės. Jie randa daug pasiteisinimų. Kita vertus vaiko tarimui dažnai įtakos turi anglakalbė aplinka. Tokiais atvejais užtenka su vaiku pasikalbėti, paaiškinti, kad taip vienas ar kitas garsas tariamas angliškai, o taip tariamas lietuviškai, ir vaikai gana greit pradeda skirti. Bet jei abiem kalbom yra tarimo problemų, tada reikia specialisto. Bet aš dirbu ne vien su tarimu – mokau dėmesio sutelkimo, smulkiosios motorikos pratimų, nes kalba susijusi su daugybe bendresnio pobūdžio dalykų.
– Kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurias daro tėvai, ir kurios gali atsiliepti vaiko sugebėjimui kalbėti lietuviškai?
– Kiek man teko susidurti, dažni tokie atvejai, kad kol vaikas dar nekalba, jam leidžiama angliškus filmukus žiūrėti, skamba angliškos dainelės ar televizijos programos. Kai tik vaikas pradeda tarti žodžius, tėvai tuomet susirūpina – reikia lietuviškų knygučių, lietuviškų filmukų. Bet tuo metu kalbos pagrindai jau būna susiformavę, nes vaikas net jei nekalba, jis girdi ir įsimena aplink esančius garsus. Aš nesakau, kad jau viskas, nebegalima nieko pakeisti, bet daug sunkiau, nes lietuviškas filmukas vaikui jau nebeįdomu, jis nori to, prie ko jo ausis jau priprato. Atsiriboti nuo anglų kalbos nereikia, bet jos kiekį reikia riboti, nes anglų kalba daug lengvesnė nei lietuvių, ir nors čia atvykę suaugusieji jos neišmoksta, arba pramoksta labai nedaug, bet vaikui ji daug lengviau įsimenama.
– Kaip pasiekti, kad lietuvių kalbos mokymasis vaikui netaptų sunkia ir nemalonia prievole?
– Kiekvienam vaikui labai svarbu lietuviškai bendrauti su savo bendraamžiais, jiems tai paskatinimas kalbėti lietuviškai. Mokyklėlės, lietuviški darželiai – labai gerai, vaikai susiranda draugų ir sužino daugiau apie tą šalį, apie tai, kas yra ta Lietuva, nes dažnai Lietuva jiems ta vieta, kur gyvena močiutė ir senelis. Bėda tik ta, kad mokyklėlės būna savaitgaliais, o tėvai pavargę ar užsiėmę, jos yra toli… Bet netgi jei nėra galimybių vaiką vesti į lietuvišką darželį ar mokyklėlę, tiesiog reikia duoti skelbimą į laikraštį ar internetą, gal arti aplink yra šeimų su panašaus amžiaus vaikais. Juk mūsų čia daugybė, o vaikams bendravimas lietuviškai yra labai svarbus. Ir tėveliai, jeigu vaiką išveža į Lietuvą atostogoms mėnesiui ar dviem, grįžus jie pamato labai didelę pažangą. Ilgos atostogos Lietuvoje – geras būdas mokyti lietuviškai. Reikia branginti kalbą, nes kitaip ji bus prarasta. Žodynas čia lietuviukų skurdus, bet nieko nekaltinu, tėvai užsiėmę, jiems reikia daug dirbti…
– Ką tėvams daryti pastebėjus, kad vaikas turi tarimo problemų?
– Jei neištaria žodžių ar garsų, jei kyla klausimas dėl kalbėjimo įgūdžių, tada tiesiog gali ateiti ir pasitikrinti. Pas mane konsultacija nekainuoja. Pagal tam tikrą metodiką ištiriu vaiko žodyną, artikuliaciją, tėvam pateikiu išvadą, ir po to jie sprendžia, ar reikia jiems specialisto pagalbos.

Prieš svarbų susitikimą – į užsienio kalbos mokyklą

2011 kovo 23
by admin

Šaltinis: www.pinigukarta.lt

Jaučiatės gana tvirtai mokantis užsienio kalbą ar net kelias jas, tačiau artėjant svarbiam verslo susitikimui arba kylant karjeros laiptais ir laukiant darbo pokalbio užsienietiškai, ima šiek tiek drebėti kojos? Jūs ne vienas toks. Lietuvoje veikiančios kalbos mokyklos sako vis dažniau sulaukiančios ne tik nuo nulio kalbą pradedančių krimsti mokyklinukų, bet ir garbių verslininkų ar politikų, medikų ir teisininkų, prieš svarbius profesinius įvykius suskumbančių užsirašyti individualioms pamokos, pagilinančioms specifines užsienio kalbos žinias.

Bene populiariausios užsienio – anglų – kalbos mokyklos „Anglų kalbos studijos“ direktorė Aurelija Ignotaitė teigia read more…

Ankstyvas užsienio kalbų mokymas: mokytojo požiūris

2011 kovo 19
by admin

Kol kas Lietuvos mokyklose pirmąją užsienio kalbą privalu pradėti mokytis nuo ketvirtosios klasės. Esant galimybei bei pageidaujant ar sutinkant tėvams jos gali būti mokomi ir antrokai. Tačiau jau kitais mokslo metais užsienio kalba visiems taps privaloma nuo antrosios klasės.

Ką apie ankstyvą užsienio kalbų mokymą bei privalomą jo įvedimą antrokams mano patys pedagogai – tiek užsienio kalbų specialistai, tiek – pradinukų mokytojai?

Ne paslaptis, kad užsienio kalbų mokytojų, o ypač populiariosios anglų kalbos, Lietuvos mokyklose trūksta. Šis stygius

read more…