Skip to content

Ankstyvas užsienio kalbų mokymas: mokytojo požiūris

2011 kovo 19
by admin

Kol kas Lietuvos mokyklose pirmąją užsienio kalbą privalu pradėti mokytis nuo ketvirtosios klasės. Esant galimybei bei pageidaujant ar sutinkant tėvams jos gali būti mokomi ir antrokai. Tačiau jau kitais mokslo metais užsienio kalba visiems taps privaloma nuo antrosios klasės.

Ką apie ankstyvą užsienio kalbų mokymą bei privalomą jo įvedimą antrokams mano patys pedagogai – tiek užsienio kalbų specialistai, tiek – pradinukų mokytojai?

Ne paslaptis, kad užsienio kalbų mokytojų, o ypač populiariosios anglų kalbos, Lietuvos mokyklose trūksta. Šis stygius

kitais mokslo metais, įvedus privalomą užsienio kalbos mokymą nuo antrosios klasės, gali dar labiau išaugti. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija skatina pradinių klasių mokytojus įgyti papildomą užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, kad šis jos galėtų mokyti ir savo pradinukus. Būtų įdomu sužinoti, kaip į ankstyvą užsienio kalbų mokymą žvelgia būtent šie, papildomą kvalifikaciją turintys, pradinių klasių mokytojai, tačiau kol kas jų reikėtų ieškoti su

žiburiu. Mokyklose, į kurias buvo kreiptasi, tokių pedagogų nepasitaikė. Tad nusprendėme išklausyti vienos anglų kalbos mokytojos, šią discipliną dėstančios pradinukams ir penktokams bei šeštokams, Inetos Meduneckytės ir pradinių klasių mokytojos Marijos Gaušienės gan skirtingas nuomones apie ankstyvą kalbų mokymą bei privalomą jo įvedimą nuo antros klasės.

Ankstyvas užsienio kalbų mokymas – sveikintinas ir efektyvus

Anglų kalbos mokytoja I.Meduneckytė, daugiausia dirbanti su pradinukais, yra įsitikinusi, kad kuo anksčiau užsienio kalba pradedama mokyti, tuo labiau ji „įstringa“ mokinių galvose. Kuo anksčiau susipažinęs su svetima kalba, vaikas įgyja didesnę motyvaciją ją išmokti. Mokytojos nuomone, iš tiesų yra tikslinga ir sveikintina, kai užsienio kalbos žodžių pradedama mokyti jau pačius mažiausius, darželio amžiaus vaikus, naudojant žaidimą. I. Meduneckytė tvirtina, kad pradėjus mokyti užsienio kalbos jau darželyje vaikai žiūrėdami filmukus, žaisdami grupėje, įgytų jos pradmenis ir antroje klasėje jiems būtų daug lengviau šios kalbos toliau mokytis.

Anglų kalbos specialistė pritaria sprendimui privalomą užsienio kalbos mokymą pradėti nuo antrosios klasės, kadangi jaunesni vaikai geriau prisitaiko, adaptuojasi ir jiems lengviau eiti link dvyliktos klasės egzaminų, kurie, pasak I.Meduneckytės, yra labai sunkūs. Tad laiko jiems pasiruošti, jei užsienio kalbos pradedama mokytis nuo penktos klasės, trūksta, juo labiau, kai beveik visi mokiniai renkasi valstybinį anglų kalbos egzaminą, – teigė mokytoja.

Tačiau tam, kad ankstyvas užsienio kalbos mokymas būtų efektyvus, I.Meduneckytės įsitikinimu, labai svarbus pradinių klasių mokytojo teigiamas požiūris į užsienio kalbą kaip discipliną bei gebėjimas motyvuoti savo ugdytiniams jos mokytis. Anglų kalbos mokytoja prisipažįsta, jog pati yra susidūrusi su neigiama pradinių klasių mokytojų nuostata užsienio kalbos, dėstomos pradinėse klasėse, atžvilgiu, šią discipliną laikant antraeile, o į ateinantį specialistą žvelgiant kaip į pašalietį. I.Meduneckytė pastebi akivaizdžiai geresnius anglų kalbos mokymosi rezultatus tose pradinėse klasėse, kurių mokytojai pasako „užtariamąjį žodį“, užsienio kalbos atžvilgiu. Laimei, mokykloje, kurioje ši specialistė dirba, iš dvylikos pradinukų mokytojų ankstyvam užsienio kalbų mokymui nepritaria tik du.

Pasak I.Meduneckytės, labai svarbus ir tėvų požiūris į užsienio kalbos mokymą. Jei tėvai namuose kalba, kad vaikui svetimos kalbos nereikės, kad jis niekur nevažiuos, tuomet ir vaikas nenori jos mokytis. Tėvai patys turėtų labiau motyvuoti savo vaikus, sakydami, kad mokėdamas svetimą kalbą, jis galės susikalbėti ir kitose šalyse, kad susiras draugų. Juk ne veltui daugelis užsienio kalbos vadovėlių yra pradedami laišku draugui,- pastebėjo anglų kalbos mokytoja.

Specialistė įsitikinusi, kad nemažai vaikų jau yra keliavę, tad jiems užsienio kalba yra įdomi, netgi paslaptinga. „Jau pačią pirmą pamoką pradedu pasakoti, kas yra ta šalis, kur ji yra, kad didžioji pasaulio šalis moka tą kalbą ( šiuo atveju kalbama apie anglų kalbą. aut. past.). Taigi antrokai labai susidomėję to klausosi ir įsidėmi“,- patirtimi dalijosi I.Meduneckytė.

Privaloma užsienio kalba nuo antros klasės – papildomas ir nelengvas krūvis vaikams

Pradinių klasių mokytoja M.Gaušienė, priešingai, yra įsitikinusi, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymas, ypač pagal dabartinius metodus, kai antrokai, dar nemokėdami rašyti gimtąją kalba, mokomi rašyti svetima, nėra efektyvus. Pasak jos, jei vaikas yra mažiau gabus, o ypač kalboms, jam tai – didžiulis krūvis. Mokytoja pateikia pavyzdį, kaip jos ugdytoje klasėje gabūs kalboms vaikai, ketvirtoje klasėje pradėję mokytis anglų kalbą, po pusmečio pralenkė tuos mokinius, kurie šios kalbos mokėsi jau anksčiau, būreliuose. Pasak M.Gaušienės, nėra skirtumo, kada gabus kalboms vaikas pradės mokytis užsienio kalbos – antroje ar ketvirtoje klasėje. Mokytoja itin nepritaria užsienio kalbos mokymui nuo pirmos klasės, remdamasi pažįstamos mokytojos patirtimi. Kadangi vaikams pirmoje klasėje viskas dar labai nauja, tad užsienio kalba būtų papildomas didžiulis krūvis ypač tiems vaikams, kurie atėjo į mokyklą dar visiškai nemokėdami skaityti ir rašyti gimtąją kalba. Sunkiausia, pasak mokytojos, yra pirmokams, kurie dar švepluoja – o čia dar reikia tarti svetimos kalbos garsus, kurių lietuvių kalboje apskritai nėra.

M.Gaušienė ne itin pritaria visuotiniam privalomam užsienio kalbos mokymui nuo antrosios klasės, nebent jei būtų mokoma vien kalbėti, tačiau ne rašyti. Mokytojos nuomone, taip pat daug kas priklauso ir nuo užsienio kalbą pradinukams dėstantiems specialistams.

Pradinių klasių mokytoja skeptiškai žvelgia ir į ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymą užsienio kalbos būreliuose. Pasak jos, tai – tik pinigų iš tėvų viliojimas, nes neretai tokio mokymo rezultatai yra labai menki.

Ankstyvo užsienio kalbos mokymo metodika – ar ji pati tinkamiausia?

Lietuvoje vaikai, kurie jau nuo antrosios klasės mokomi užsienio kalbos, jos ne tik klausosi ar kalba, bet drauge ir bando rašyti. Tačiau ar tai neapsunkina gimtosios kalbos gramatikos mokymosi, kadangi retas antrokas lietuviškai jau rašo be klaidų. Juo labiau lietuvių kalbos ir, tarkime, anglų kalbos rašyba yra pagrįsta skirtingais principais, ko antrokas galbūt dar nėra pajėgus suvokti. Tad ar nepakaktų pirmaisiais svetimos kalbos mokymosi metais jos tik klausytis ir bandyti ja kalbėti, tačiau atsisakyti ankstyvo rašymo? Pavyzdžiui, Austrijoje, kur anglų kalbos pradedami mokyti jau pirmokai, pirmoje ir netgi antroje klasėje šia kalba rašyti dar nėra skubama.

Anglų kalbos mokytoja I.Meduneckytė yra įsitikinusi, jog ankstyvo užsienio kalbų mokymo metodika, kai jau antrokai bando rašyti svetima kalba, yra tinkama ir tikslinga. Pasak specialistės, jeigu pakeistume metodiką ir vaikas pradinėse klasėse nemėgintų rašyti užsienio kalba, penktoje klasėje jam labai padidėtų mokymosi krūvis. Tad nors vaikas ir supras, kas yra kalbama, tačiau pats nemokės raštu reikšti savo minčių, reikės daug sparčiau žengti į priekį, siekiant įveikti mokymosi spragas.

I.Meduneckytė duomenų, ar ankstyvas mokymas rašyti svetima kalba nekliudo gimtosios kalbos gramatikos mokymuisi, neturi. Vis dėlto jai tekę girdėti, kad kartais vaikai vietoj raidės „v“ pradeda rašyti anglišką „w“ ar „y“ lietuviškų žodžių gale, kur jos neturi būti. Tačiau tai pasitaiką gan retai. Anglų kalbos specialistė mano, kad mokytojas turėtų vaikams deramai paaiškinti, jog vienoje kalboje galioje vienos taisyklės, o kitoje – kitos. Tad mokytojo pastangomis antrokai jau yra pajėgūs suvokti, kad užsienio kalbos rašybos principai yra skirtingi nei gimtosios.

Dabartine užsienio kalbų mokymo metodika I.Meduneckytė yra patenkinta, kadangi esama pakankamai skirtingų vadovėlių, siūlančių įvairias metodikas, kuriuos pačios mokyklos gali pasirinkti. Specialistė teigė, kad mokykloje, kurioje ji dirba, anglų kalbos vadovėliai parenkami mokyklos administracijos ir šio dalyko specialistų bendru sutarimu, pagrindinį dėmesį skiriant vadovėlio naujumui, kokybei, tačiau ne kainai.

Pradinių klasių mokytoja M.Gaušienė taip pat nėra susidūrusi su dažnais atvejais, kuomet vaikai, nuo antros klasės mokomi rašyti užsienio kalba, dėl to imtų painiotis rašydami gimtąja. Tačiau mokytoja nėra patenkinta dabartine ankstyvo užsienio kalbos mokymo metodika, kai jau nuo antros klasės vaikai mokomi ja ir rašyti. „Jeigu mes pradinukus kokį sunkesnį žodį, pavyzdžiui, „žąsis“ mokome rašyti dvi savaites“, tad kiek turi užtrukti svetimos kalbos žodžių rašybos mokymasis,- argumentuoja mokytoja. M. Gaušienė privalomą užsienio kalbos mokymą nuo antros klasės pateisintų tik tuomet, jei nebūtų skubama šia kalba rašyti. Pakaktų klausytis, kalbėti, žaisti. Priešingu atveju – mokymasis rašyti dviem kalbomis yra per didelis krūvis antrokams, ypač tiems ,kuriems prasčiau sekasi ir kiti dalykai.

Kas geriau: pradinukų mokytojas, turintis užsienio kalbos kvalifikaciją, ar specialistas?

Siekiant išspręsti užsienio kalbos mokytojų trūkumo problemą, kuri dar opesnė gali tapti kitais mokslo metais, Švietimo ir mokslo ministerija ragina pradinių klasių mokytojus įgyti papildomą užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją. Tad pradinukus svetimos kalbos galėtų pradėti mokyti jų pirmieji mokytojai, dėstantys ir kitus dalykus. Vis dėlto šis procesas kol kas vyksta gana vangiai.

Pradinių klasių mokytoja M.Gaušienė, pati mokiusis vokiečių kalbos, tačiau neturinti reikiamos kvalifikacijos ją dėstyti savo pradinukams, teigė, kad ji kol kas nesulaukė siūlymų įgyti šią papildomą kvalifikaciją. Tačiau ji neatmeta galimybės, kad tokiu pasiūlymu pasinaudotų, jei tai galėtų suderinti su dabartiniu savo mokymo krūviu bei asmeniniu gyvenimu.

Vis dėlto, mokytojos M.Gaušienės nuomone, idealiausia būtų, jei pradinukus užsienio kalbos mokytų ne papildomą kvalifikaciją įgijęs jų mokytojas, bet užsienio kalbos specialistas, kurio specializacija – šios kalbos mokymas pradinėse klasėse. Pasak mokytojos, dabartiniai užsienio kalbų specialistai, dirbantys mokyklose, nėra parengti svetimos kalbos mokyti pradinukus. Tam reikalingas specifinis išsilavinimas ir žinios, kadangi pradinukų mokymo metodika yra skirtinga nei vyresnių klasių mokinių ar suaugusiųjų.

Anglų kalbos mokytoja I.Meduneckytė neabejoja, jog yra geriau, jei užsienio kalbos pradinukus moko specialistas, o ne papildomą kvalifikaciją įgijęs pradinių klasių mokytojas. Tačiau ji sutinka, kad trūkstant užsienio kalbos specialistų jų funkcijas galėtų perimti ir pradinių klasių mokytojai.
„Geriau persikvalifikavęs pradinių klasių mokytojas nei jokio“, – blaiviai situaciją įvertino I.Meduneckytė.

Parengė Jurga Žiugždienė.

Šaltinis  Bernardinai.lt

No comments yet

Leave a Reply

Note: You can use basic XHTML in your comments. Your email address will never be published.

Subscribe to this comment feed via RSS